19a. damos apranga

19a. pradžioje moterys nešiojo šviesias, daugiasluoksnes sukneles, pūstomis rankovėmis. Jos turėjo siekti žemę, nes nuogos kojos buvo vulgarumo simbolis ir net neįsivaizduojamas dalykas mūsų prorosenelių eroje.

Po suknele moterys verždavosi korsetą, kad išryškintų laibą liemenį, apvalius klubus, bei krūtinę. Korsetai žavėjo skirtingais dizainais, dažnai būdavo siuvinėjami ir užrišami gale. Damos dėl pavojingos sveikatai aprangos susidurdavo su daugybe problemų, kurias sukeldavo korsetas. Vis dėlto, labiausiai kaltas buvo ne jo dizainas, bet moterų besaikis noras tapti plonesnėms ir plonesnėms. Mergaitės korsetus nešiodavo nuo mažų dienų , tad jų organizmas negalėdavo pilnai išsivystyti, o vėliau, užaugę, susidurdavo su fimdymo komplikacijomis. Per stipriai susiveržę moterys, suspausdavo vidaus organus, tai sukeldavo virškinimo problemas.

Po korsetu moterys dėvėdavo apatinius. Jie būdavo šilkiniai, ar drobiniai, patogaus, palaido dizaino, apatinė dalis siekė kelius, priminė dabartinius bridžus, apačia buvo gražinta įsiūvais, bei raukinukais.

Po suknelė moterys nešiojo apatinius sijonus, kuriuos rinkdavosi pagal sezoną. Vasarą užtekdavo vieno, tačiau žiemą rinkdavosi penkis ar šešis, kad neperšaltų.

            19a. viduryje išpopuliarėjo lankai, užsivilkusios apatinius, užsirišusios korsetą, užsimovusios apatinį sijoną, moterys užsidėdavo lanką. Jie būdavo pagaminti iš plieninės vielos. Galiausiai dama galėdavo pasipuošti suknele, tačiau privalėjo neužmiršti madingų aksesuarų: dailių skrybelaičių,bei pirštinaičių virš alkūnių.

Damų batai būdavo surišami raišteliais, pagaminti iš odos, ar gumos, dailiu, neaukštu kulniuku. Batai pirmą kartą pradėti gaminti masiškaimaiškai 19a. pabaigoje, todėl jų kaina krito, tačiau, jie išliko turtingųjų privilegija iki kito šimtmečio vidurio. Dažniausiai paprastų tėvų vaikai dalindavosi viena pora batų. Vaikai tuo metu buvo lyg suaugusiųjų sumažinta versija. Iki 19a. pabaigos jie turėjo nešioti savo tėvų persiūtus rūbus, kol atsirado pirmieji jūrininko tipo vaikiški kostiumėliai.

Viktorijos eros moterys siekė įsigyti stilingus rūbus, kuo geresnėmis kainomis, tad mieliau rinkosi masinės gamybos prekes, nei lankėsi pas siuvėjas.